Stepinė lingė

Circus macrourus

Stepinė lingė (Circus macrourus)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Vanaginiai paukščiai ( Accipitriformes)
Šeima:	Vanaginiai ( Accipitridae)
Pošeimis:	Lingės ( Circinae)
Gentis:	Lingės ( Circus)
Rūšis:	Stepinė lingė ( Circus macrourus)

Binomas

Circus macrourus
S. G. Gmelin, 1770

Stepinės lingės paplitimas.
Šviesiai žalia – perėjimo sritis,
mėlyna – žiemojimo sritis,
tamsiai žalia – gyvena ištisus metus

Stepinė lingė (Circus macrourus) – vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis.

Išvaizda

Stepinė lingė yra mažesnė už nendrinę lingę. Spalva panaši į javinės lingės. Patino krūtinė ir pilvas visai balti, juodi tik sparnų galai, o antuodegis murzinai baltas, iš toliau atrodo pilkas.

Patino kūno viršus šviesus, pilkai melsvas. Antuodegyje balta tamsiai išmarginta dėmė. Plasnojamosios plunksnos pilkos, dalies jų viršūnės juodos. Vidurinės vairuojamosios plunksnos pilkos, šoninės baltos su pilkomis juostomis. Pilvas baltas, gerklė ir pagurklis pilkšvi. Snapas ir nagai juodi, vaškinė, kojos ir rainelė geltoni. Patelės nugara ruda, išmarginta ryškiai rudomis dėmėmis. Baltas antuodegis rusvai dryžuotas Pilvas gelsvai rudas su rudomis išilginėmis dėmėmis. Uodega ir sparnai su skersiniais dryžiais. Jaunikliai panašūs į patelę, jų rainelę ruda. Pūkuoti jaunikliai būna balsvai rusvi.

Paplitimas

Eurazijoje paplitusi nuo Dunojaus žemupio iki šiaurės vakarų Mongolijos. Arealas šiaurėje siekia Pripetės slėnį, Sverdlovsko sritį, Jenisejaus aukštupį, pietuose paplitusi iki Tian Šanio, Syrdarjos slėnio, Aralo jūros, Užkaukazės. Žiemoja Indijoje, Mianmare, Afrikos vidurinėje ir rytinėje dalyje.

Lietuvoje sutinkama retai.

Biologija

Stepėse pasirenka sausas vietas. Retkarčiais apsigyvena žemės ūkio pasėliuose, upių slėniuose, dykvietėse. Įsikuria atvirose miškastepių vietose, kartais plačiuose dirbamuose laukuose, pievose, medžiais užaugusių ežerų pakrantėse. Kaip ir visoms lingėms, būdingas lėtas, krypuojantis polėkis. Skrenda neaukštai: giliai plasnoja sparnais, kartais trumpai sklando virš nugaros pakeltais sparnais. Tupi ant žemės, į medžius nesileidžia. Medžioja sklandydama. Pamačiusi grobį, krinta iškėlusi sparnus stačiai žemyn. Balsas įvairus, kartais panašus į švilpimą ar cypsėjimą.

Poros pastovios. Kasmet grįžta į beveik tas pačias lizdavietes, bet lizdus krauna vis naujose vietose – žolėje ant žemės, paprastai netoli aukštesnio kupsto, krūmo ar kitos priedangos. Dėtyje paprastai būna 3–5 kiaušiniai, sveriantys po 26 gramus. Deda kas 48 valandas, peri apie 29 dienas.

Minta peliniais graužikais, driežais, žvirbliniais paukščiais Juos gaudo ant žemės.